| Mieli Broliai, Seserys, Þemaièiø þemës krikðèionys! Vël sulaukëm visiems mums brangios Jëzaus Kristaus Gimimo ðventës! Jau jos laukdami Advento metu girdëjom baþnyèiose skaitomus Senojo Testamento pranaðø tekstus, kuriuose iðsakytas þmonijos ilgesys laukiant to ávykio, á kurá Kalëdose krypsta mûsø dvasios þvilgsnis bei mûsø ðirdys!
700 metø prieð Kristaus gimimà pranaðas Izaijas tokiais þodþiais iðsakë Dievo tautos ir visos þmonijos viltis bei Iðganytojo – Mesijo atëjimo ilgesá.
„Tuomet atsimerks akliesiems akys, atsivers kurtiesiems ausys. Raiðasis paðoks tartum elnias, ir nebyliui atsirið lieþuvis. Kuriuos Vieðpats iðlaisvins, tie sugráð á tëvynæ. (…) Sugráð dþiugesys ir laimë didþiausia, vargams ir dejonëms praëjus“. (Iz 35, 5 – 6; 10)
Praëjus dviems tûkstanèiams metø nuo Jëzaus Kristaus gimimo, Jo ásteigtos Baþnyèios vadovas popieþius Benediktas XVI, þvelgdamas á Kalëdø pratartëlæ, kalba:
„Gyvybës medis yra Marija su palaimintu savo ásèiø vaisiumi – Jëzumi. Jëzus kaip kûdikis, beginklis Emanuelis t. y. Dievas su mumis. Jis kvieèia pas save mus, kurie visi tam tikra prasme esame kamuojami nuopuoliø. Mes vis nesugebame vaikðèioti tiesos keliu ir tvirtai stovëti iðbandymø valandà. Mes vis nupuolame, savæs nesuvaldome, esame susvetimëjæ sau ir kitiems.
Tikrasis Gyvybës medis nëra toli nuo mûsø, kaþkur paprastame pasaulyje. Jis auga ir þydi tarp mûsø – ne tik kaip paveikslas ir þenklas, bet realiai. Jëzus, kuris yra Gyvybës medþio vaisius, pats Gyvenimas, tapo toks maþas, kad savo rankomis galime Já apglëbti. Jis padaro save priklausomà nuo mûsø, kad mus iðlaisvintø, iðgydytø ið mûsø nupuolimø, ligø. Neleiskime Jam nusivilti mumis, leiskimës jo iðgydomi. Atiduokime save á Jo gydanèias rankas, kaip Jis save atidavë á mûsø rankas“.
Turbût kiekvienas, sàþiningai á save paþvelgæs, turime pripaþinti, kad mes irgi sergame pakartotinø nuopuoliø ligomis, kad mums reikia Iðganytojo, gydanèio mûsø ne tik kûno, bet ypaè dvasios ligas. Mums reikia Iðlaisvintojo, kuris nuo atkritimø á nuodëmæ laisvintø. – Viena ið labiausiai mûsø tarpe paplitusiø ligø – priklausomybë, nelaisvë nuo alkoholio, nuo narkotikø, jø tarpe, nikotino.
Kasmet Kristaus gimimo ðventë mus áveda á Naujuosius metus, Vieðpaties duotus metus. Kiekvieni metai atveria mûsø dvasios þvilgsná ne tik á ateitá, bet ir á praeitá. Kasmet paminim þmonijos istorijoje buvusiø svarbesniø ávykiø sukaktis, mus pamokanèias, áspëjanèias arba padràsinanèias, kad eitume teisingu – doros ir ðventumo – gyvenimo keliu. 2008 metais minësime visà eilæ svarbiø sukakèiø. Šv. Kazimiero 550 metø gimimo, 400 metø Šiluvos M. Marijos ðventovës jubiliejus, taip pat Popieþiaus Benedikto XVI paskelbtà Šv. Mergelës Marijos apsireiðkimø Prancûzijos Lurde 150 metø jubiliejø, minësime visam mûsø kraðtui svarbià ir reikðmingà taip pat 150-ties metø sukaktá nuo Þemaièiø vyskupo Motiejaus Valanèiaus pradëtos mûsø tautos blaivinimo akcijos pradþios. Lietuvos vyskupai praeityje ne kartà yra kalbëjæ mûsø þmonëms apie blaivybës svarbà, daug kartø blaivybës propaguotojai yra pateikæ statistiniø duomenø suvestines, gàsdinanèias ir áspëjanèias, kokius baisius dvasinius ir materialinius nuostolius atneða girtavimas. Manome, kad nëra bûtina kartoti tuos áspûdingus pagraudenimus. Þmogus, pasimetæs ðiandieninës informacijos sraute, nëra linkæs pakankamai rimtai tokius pagraudenimus priimti.
Pirmiausia, norime priminti, kà apie girtavimà sako Dievo þodis – Naujasis Testamentas:
„Neklyskite! Nei iðtvirkëliai, nei stabmeldþiai, nei svetimautojai, nei iðkrypëliai, nei vagys, nei gobðai, nei girtuokliai, nei keikûnai, nei plëðikai nepaveldës Dievo karalystës. Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, paðventinti, iðteisinti Vieðpaties Jëzaus Kristaus vardu ir mûsø Dievo Dvasia.
„Viskas man valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man valia!“ Bet að nesiduodu pavergiamas!“ (1 Kor 6, 9 – 12).
Taigi Dievo þodis apaðtalo Pauliaus lûpomis kvieèia kiekvienà sàmoningà krikðèioná á blaivumà, kaip autentiðkà Kristaus mokinio gyvenimo bûdà. Në vienas, sàmoningai apsisprendæs uþ neblaivumà – alkoholizmà ar narkomanijà, – negali bûti Dievo karalystës pilietis – o ypaè tie, kurie tampa ðiø þalingø áproèiø vergai. Šventasis Raðtas ápareigoja kiekvienà krikðèioná kovoti ne tik uþ savo, bet ir uþ kitø broliø ir seserø, visø þmoniø dvasinæ laisvæ. Tai ypaè aktualu ðiandien. Mes negalime teisti ar smerkti po gyvenimo iðbandymø kryþiumi palûþusiø broliø ir seserø, bet turime kovoti uþ savo ir jø dvasinæ laisvæ – laisvæ bûti blaiviems.
Paveldëjome sunkø praeities palikimà. Mûsø kraðtà pavergusios jëgos stûmë mûsø brolius ir seseris á girtavimo liûnà. Tuomet nemaþai visuomenës daliai atrodë priimtina, prislopinus sàþinæ ir sàmonæ, bent kuriam laikui pamirðti, kokioje tamsoje ir beviltiðkoje situacijoje gyvename. Pasidavæs nevilèiai, nusiminimui ir praradæs tikëjimà, ne vienas jautrios sielos þmogus nesugebëjo atsispirti svaiginimosi pagundai.
Taèiau ir ðiandien yra jëgø, kurios bando pasinaudoti kitais þmonëmis ir jø laisvo apsisprendimo teise, siekdamos egoistiniø tikslø. Laisvus mûsø visuomenës pilieèius ðios jëgos klastingais bûdais bando paversti rinka alkoholiniams gërimams ir narkotikams, bando padaryti juos alkoholio ir narkotikø vergais, net vaikus – moksleivius, mûsø jaunimà... Mieli Broliai ir Seserys, kvieèiame jus visur, kur gyvenate, esate ir dirbate, bûti kovotojais uþ savo, o ypaè mûsø vaikø ir jaunimo teisæ á dvasinæ laisvæ, blaivumà ir þmogiðkàjá orumà.
Kalbëdami apie ðià kovos uþ mûsø kraðto þmoniø dvasinæ laisvæ pareigà, mes visuomet prisimename M. Valanèiø, XIX ðimtmetyje pakvietusá mûsø tautieèius á kovà prieð girtavimà.
Turëtume nepamirðti, kad vysk. M. Valanèius kovojo su girtavimu ne tik bardamas ar baisiais girtavimo padariniais gàsdindamas, bet ir nuolat iðkeldamas blaivaus gyvenimo teigiamas puses. To kartais pasigendame ðiandieninëje mûsø blaivybës sàjûdþio veikloje. Jaunø ir laisvø þmoniø aimanomis bei gàsdinimais nepatrauksim, nesuþavësim. Pirmoje savo blaivybës gromatoje vyskupas M. Valanèius raðë: „Ar numanot vaikai mano, jog Dievas neiðsakytai didæ loskà dël jûsø suteikë atsiøsdams blaivystæ arba prisiturëjimà nuo arielkos. Ir jûs ið savo pusës didej graþø paveikslà parodët klausydamies balso savo vyskupo, savo kunigø. Dëkui uþ tai jums vaikai mano, per tai pasirodët meilûs Dievui, visam dangui linksmybæ padarët ir palinksminot mane darbuojantis apie jûsø iðganymà.
Ir jûs patys ar maþ dþiaugiatës pergalëjæ tà neprietelá arielkà: jau nebgaiðinat dykai graðiø tuomet, kai jûsø vaikai bûdavo pusalkaniai ir pusplikiai. –Nebegirdëtis jau muðtyniø ir nezgadø namuose, be ko pirmiaus nei viena ðventë neapsieidavo. – Moterys ir ûkininkës, nudþiûvo aðaros nuo skruostø jûsø, nebesikavojat nuo vyrø savo girtø namo pargráþtanèiø, visuomet dabar matot juos iðmintingus ir rûpinanèius apie gaspadorystæ ir vaikus. Ir jûs vyrai nebregit moterø savo girtø namo pareinanèiø arba ið namø javus skraitais á karèiamas neðiojanèiø, barniai ir muðtynës po rinkas ir karèiamas iðnyko, butuose pargráþo meilë tarp ûkininkø ir saviðkiø, jau nebgirdët baisiø atsitikimø ið arielkos, visi darbai geriau klojas, nieks dël arielkos nebgul pasliks panedielyje kaip pirma atsitikdavo. – Vaikai nemato piktø paveikslø savo tëvø ir dëlto labiausiai jus ðienavoja, visur pakajus ir linksmybë, rodos, jog ðviesesnë saulë praþibo ir tûkstanèiai balsø pakilo á dangø, ðlovinanèiø Dievà uþ jo ðventà loskà, per kurià atvedë þmones á protà.“
Visos visuomenës, ypaè krikðèioniðkos jos dalies, didþiausias rûpestis turëtø bûti dvasinës pagalbos teikimas tiems broliams ir seserims, kurie tapo priklausomi nuo svaigalø ar narkotikø, kurie prarado dvasinæ laisvæ ar net tapo þalingø áproèiø vergais. Nei pataikavimas jø áproèiams, nei jø barimas ar smerkimas nepadës jiems auginti laisvës, nepadës jiems prisikelti. Mes turime tiesti jiems – á ðià nelaisvæ patekusiems – broliðkos – seseriðkos pagalbos rankà. Senojo sovietinio tipo “blaivyklas” turi pakeisti dvasinës pagalbos centrai, kuriuose ðie nelaimingieji broliai ir seserys bûtø ne ujami, o priimami su meile ir geranoriðkumu, kurio nenuslopintø net jo pakartotiniai nuopoliai. Visø mûsø rûpestis turëtø bûti tokiø dvasinës pagalbos centrø kûrimas, ypaè anoniminiø alkoholikø grupiø rëmimas ir t.t. Kiekvienas ið mûsø galime suklupti, paslysti, dvasia susirgti. Mes, krikðèionys, turëtume bûti ne pasipûtæ, suklupusius smerkià fariziejai, bet paklydusiems á pagalbà skubantys Gerojo Ganytojo Kristaus mokiniai, pripaþástantys ir gerbiantys suklydusio brolio ar sesës teisæ á atsivertimà.
Visi sàmoningi mûsø kraðto pilieèiai turëtø budëti, kad mûsø valstybëje leidþiami ástatymai gerbtø kiekvieno valstybës pilieèio teisæ á blaivø gyvenimo bûdà, apsaugotø visuomenæ, o ypaè jaunàjà kartà nuo galimybës tapti klastingø manipuliacijø aukomis. Turime vieningai siekti, kad niekas nebûtø pavergiamas naudojantis jo silpnybëmis ir nepatyrimu.
Kad pajëgtume eiti ðiuo keliu, visus kvieèiame bendrai maldai. Kvieèiame visus per maldà suprasti, kad Kalëdose ðvenèiame gimimo ðventæ To, kuris prieð 2000 metø atëjo á þemæ ne smerkti ir teisti, bet gelbëti ir padëti. Linkime visiems Lietuvos tikintiesiems ir ypaè kovotojams uþ blaivià Lietuvà bûti panaðiems á Geràjá Gailestingàjá Vieðpatá Kristø! Tik sekdami Juo, vadovaudamiesi jo þodþiu ir pavyzdþiu sukursime blaivià ir dorà mûsø kraðto visuomenæ!
Garbë Dievui aukðtybëse ir þemëje ramybë Dievo mylimiems þmonëms!
Jonas Boruta SJ Telðiø vyskupas
|